Teisiniai patarimai
NT pirkimas: 5 teisiniai pavojai perkant butą ar namą ir pasirašant preliminarią sutartį (ir kaip jų išvengti)
Būsto įsigijimas – vienas didžiausių finansinių sprendimų gyvenime. Tačiau be džiaugsmo, šis procesas kelia ir daug streso, ypač kai susiduriama su teisiniais niuansais. Net ir menkiausia klaida gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų ar net patį pirkinį. Daugelis pirkėjų klaidingai mano, kad visas pirkimo procesas prasideda pas notarą. Realybėje, Jūsų teisiniai įsipareigojimai ir rizikos atsiranda kur kas anksčiau – tą akimirką, kai pasirašote preliminariąją NT pirkimo-pardavimo sutartį. Šis dokumentas, kurį dažnai pateikia pardavėjas ar nekilnojamojo turto brokeris, ar vystytojas atrodo „standartinis“, tačiau jis yra teisiškai įpareigojantis. Tai nėra tiesiog „rezervacija“. Tai yra Jūsų susitarimas įvykdyti sandorį ateityje..
Į ką siūlyčiau atkreipti dėmesį pasirašant prelimiarią NT pirkimo - pardavimo sutartį:
Avansas ar netesybos (bauda)? Tai esminis skirtumas. Avansas dažniausiai yra grąžinama suma, nebent aiškiai nurodyta kitaip, jei sandoris neįvyksta. Netesybos (bauda) yra pinigai, kuriuos Jūs besąlygiškai prarandate, jei atsisakote pirkti. Dažnai sutartyse numatoma, kad Jūsų sumokėta suma ir yra „minimalios netesybos“.
Advokato patarimas: Visada siekite, kad Jūsų mokama suma būtų įvardinta kaip avansas. Jei pardavėjas reikalauja netesybų, jos turi būti protingo dydžio ir aiškiai apibrėžtos.
Vienas didžiausių pavojų – įsigyti turtą su "paslėptomis" skolomis ar apribojimais. Tai gali būti pardavėjo banko hipoteka (butas įkeistas), teismo sprendimu uždėtas areštas (dėl pardavėjo skolų) arba Registrų centre įregistruotos trečiųjų asmenų teisės (pvz., nuomos sutartis, kuri nepasibaigia pardavus butą, ar uzufruktas – teisė kitam asmeniui gyventi bute).
Advokato patarimas: Būtina patikrinti naujausią Registrų centro (RC) išrašą. Tačiau neužtenka jį tik pamatyti – reikia teisiškai įvertinti, ką reiškia kiekvienas įrašas. Pavyzdžiui, jei yra hipoteka, būtina gauti banko sutikimą parduoti ir užtikrinti, kad ji būtų išregistruota prieš Jums sumokant visą kainą, o ne po jos.
Sąlyga dėl banko finansavimo Dauguma pirkėjų perka būstą su paskola. Preliminarią sutartį pasirašote šiandien, o galutinis atsiskaitymas ir paskolos gavimas numatytas tik po metų ar net vėliau. Per tokį ilgą laikotarpį gali pasikeisti Jūsų asmeninė situacija (pvz., neteksite darbo, gali sugriežtėti bankų kreditavimo sąlygos ir padidėti pradinio įnašo reikalavimas, sugriežtėti pajamų vertinimas); ar ženkliai pakilti palūkanų normos.
Advokato patarimas: Visų pirma, reikalaukite sąlygos, kad sutartis įsigalioja tik Jums gavus banko patvirtinimą (pažymą) dėl finansavimo per sutartą terminą. Arba, įtraukite sąlygą, kuri leistų Jums atgauti avansą, jei nepavyktų gauti paskolos galutinio sandorio sudarymo metu dėl objektyvių, nuo Jūsų nepriklausančių priežasčių.Nors statytojai ir vystytojai retai sutinka su tokiomis sąlygomis, derėtis dėl jų tikrai galima ir reikia.
Išsiaiškinkit, ką Jūs iš tikrųjų perkate. Atrodytų, kaip gali būti neaišku, ką žmogus perka? Tačiau praktika rodo, kad tai yra viena dažniausių ir brangiausiai kainuojančių klaidų. Todėl svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti, ką Jūs iš tikrųjų perkate. Ar tai teisiškai suformuotas, atskiras turtinis vienetas – pvz, butas/patalpa su jam priskirtu unikaliu numeriu, o gal Jūs perkate tik nuosavybės dalį name, kuri tik faktiškai įvardinta kaip butas, kur turtas teisiškai nepadalintas, o nustatyta tik „naudojimosi tvarka“ ar net ir jos nėra. Šis skirtumas yra milžiniškas: bankai kur kas sunkiau finansuoja „dalis“, o ateityje parduoti tokį turtą ar net atlikti remontą be visų bendraturčių sutikimo gali būti neįmanoma. Išsiaiškinus pagrindinį objektą, pereikite prie priklausinių: ar į kainą įeina automobilio stovėjimo vieta ir sandėliukas? Ar jie taip pat yra atskiri turtiniai vienetai, ar tik priskirti naudotis?
Advokato patarimas: sutartyje turi būti tiksliai nurodytas unikalus perkamo daikto numeris, jo teisinis statusas (butas, patalpa, dalis) ir aiškiai išvardinti visi kartu perleidžiami priklausiniai bei daiktai, nes šis tekstas vėliau keliau į pagrindinę (notarinę) pirkimo - pardavimo sutartį.
Jūs jau išsiaiškinote, ką prarasite, jei persigalvosite Jūs (dažniausiai – avansą ar baudą). O kas nutiks, jei persigalvos pardavėjas? Gali atsirasti pirkėjas, pasiūlęs didesnę kainą, arba pardavėjas tiesiog nuspręs nebeparduoti.
Advokato patarimas: Žinokite savo teises. Dažnai klaidingai manoma, kad pirkėjas gali reikalauti tik avanso grąžinimo ar sutartyje aiškiai numatytos baudos. Tačiau tai nėra viskas. Jei pardavėjas nesąžiningai ir nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, pirkėjas gali reikalauti atlyginti visus patirtus nuostolius. Svarbiausia, kad pirkėjas, esant tam tikroms sąlygoms, gali reikalauti priteisti ir kainų skirtumo nuostolius – tai yra skirtumą tarp kainos, nurodytos Jūsų preliminariojoje sutartyje, ir kainos, už kurią nesąžiningas pardavėjas tą patį turtą pardavė kitam asmeniui. Todėl svarbu, kad preliminarioji sutartis būtų paruošta tinkamai ir neatimtų iš Jūsų galimybės šia teise, esant reikalui, pasinaudoti.
Kaip matote, aptartos tik kelios tipinės rizikos, nors jų yra gerokai daugiau. Būsto pirkimas yra vienas didžiausių Jūsų finansinių įsipareigojimų. Neleiskite, kad emocijos ar noras kuo greičiau „užrezervuoti“ būstą paimtų viršų prieš racionalų rizikos įvertinimą. Investicija į profesionalią teisinę konsultaciją prieš pasirašant bet kokį dokumentą yra mažiausia kaina, kurią galite sumokėti už savo ramybę ateityje.
Paveldėjau ne tik namą, bet ir skolas. Palikimo priėmimo būdai – kurį pasirinkti?
Artimo žmogaus netektis yra emociškai sunkus etapas, kurį, deja, dažnai lydi ir teisiniai bei finansiniai galvosūkiai. Viena dažniausių ir labiausiai gąsdinančių situacijų – nežinia dėl velionio skolų. Ar paveldėtas turtas virs finansine našta? Ar gali tekti atiduoti savo asmenines lėšas velionio kreditoriams? Jūs turite 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (mirties dienos) apsispręsti. Štai trys keliai, kuriuos galite rinktis, ir pavojai, kurių turite išvengti.
Paprastas palikimo priėmimas ir neribota atsakomybė:
1.Kreiptis į notarą ir parašyti pareiškimą, kad priimate palikimą.
2.Pradėti faktiškai valdyti turtą.
Antrasis būdas yra dažnai suvokiamas klaidingai Jei jūs galvojate, kad tiesiog tvarkotės: persikraustote į velionio butą, sumokate jo komunalinius mokesčius, pasiimate naudoti jo automobilį ar net banko kortelę ar kitus daiktus. Teisiškai, šie veiksmai reiškia, kad Jūs sutikote priimti visą palikimą, kadangi priimti palikimo dalimis ar su išlygomis negalima.
Jei priimate palikimą vienu iš nurodytu būdu, o vėliau paaiškėja, kad velionio skolos viršija turto vertę, Jūs tampate atsakingas už šias skolas visu savo asmeniniu turtu.
Jei turite abejonę dėl velionio finansinės padėties, Jūs turėtumėte rinktis vieną iš šių dviejų saugių kelių. Paprasčiausias sprendimas, jei žinote, kad velionis tikrai turėjo daug skolų (pvz., greitųjų kreditų, verslo įsipareigojimų) ir akivaizdu, kad turto joms padengti neužteks. Per 3 mėnesius nuo mirties dienos Jūs kreipiatės į notarą ir parašote pareiškimą, kad palikimo atsisakote, kitas būdas, galite nepriimti paveldėjimo per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą.
Kai Jūs nežinote tikrosios velionio skolų apimties, bet manote, kad turto gali būti daugiau nei įsipareigojimų arba tieisog nenorite rizikuoti. Per 3 mėnesius Jūs kreipiatės į notarą ir pareiškiate, kad palikimą priimate pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tuomet antstolis sudaro detalų viso velionio turto ir visų žinomų skolų sąrašą (apyrašą). Priėmę palikimą šiuo būdu, Jūs už velionio skolas atsakote tik tuo turtu, kurį paveldėjote, ir tik jo verte.
Nespėliokite ir nerizikuokite savo finansine ateitimi. Jei susidūrėte su paveldėjimu ir turite abejonių dėl palikimo priėmimo, visada galite pasikonsultuoti su teisininku.
Kita sutarties šalis nevykdo sutarties (nesumoka skolos, nepristato prekių ir pan.) Ką daryti toliau?
Ilgametė teisinė patirtis rodo, kad pirminė reakcija į sutarties pažeidimą – nedelsiant kreiptis į teismą – ne visada yra geriausia ar greičiausia išeitis. Teisminiai procesai gali brangiai kainuoti ir, svarbiausia, atimti Jūsų brangų laiką. Kai kita šalis vėluoja atsiskaityti, nevykdo sutartinių įsipareigojimų ar kitaip pažeidžia susitarimą, pirmuoju ir efektyviausiu žingsniu dažnai tampa profesionaliai parengta teisinė pretenzija.Daugelyje sutarčių (o kartais ir įstatymuose) yra numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Dažniausia visose sutartyse yra šis arba panašus punktas: "Visi ginčai, kylantys iš šios Sutarties, sprendžiami derybų keliu. Šalis, mananti, kad jos teisės pažeistos, privalo pateikti kitai šaliai rašytinę pretenziją. Kita šalis privalo atsakyti per 15 (arba 30) dienų. Nesutarus geranoriškai, ginčas perduodamas spręsti teismui.“
Skolininkas, gavęs advokato parengtą dokumentą, supranta, kad Jūs esate rimtai nusiteikęs ir kad tolesnis delsimas jam kainuos dar brangiau (bylinėjimosi išlaidos, palūkanos). Didelė dalis ginčų išsprendžiami būtent šioje stadijoje, nes abi pusės nori išvengti teismo išlaidų.Net jei skolininkas neatsako į pretenziją per nustatytą terminą arba atsiunčia atsakymą, kuriame išdėsto savo įvykių versiją ir atsisako tenkinti Jūsų reikalavimus, Jūs vis tiek laimėjote strategiškai. Jjūs sužinote priešininko poziciją. Skolininkas savo atsakyme išdėsto visą savo būsimos gynybos liniją (pvz., „paslaugos buvo nekokybiškos“, „prekės pristatytos ne laiku“, „aš pats esu kreditorius“). Jūs gaunate neįkainojamą informaciją apie tai, kokius atsikirtimus jis naudos teisme. Gavę jo versiją, Jūs galite ruošti ieškinį teismui jau žinodami silpnąsias oponento vietas. Į ieškinį Jūs iš karto galite įtraukti faktus ir įrodymus, kurie paneigia jo poziciją, dar prieš jam spėjant ją oficialiai išdėstyti atsiliepime. Tai leidžia Jums nuo pat proceso pradžios perimti iniciatyvą ir atrodyti stipresniam bei labiau pasirengusiam.
Ignoruodamas pretenziją, skolininkas taip pat parodo savo nesąžiningumą ir nenorą bendradarbiauti, ir Jūsų pastangas spręsti ginča taikiai, ką taip pat galima išnaudoti teisme.
Taigi, pretenzija beveik visada yra laimėjimas: geriausiu atveju – greitas sprendimas ir taikos sutartis, blogiausiu – esminė informacija ir geresnis pagrindas ir geresni šansai Jūsų bylai teisme.
Gera pretenzija turi turėti šias sudedamasias dalis:
Aiškus ir konkretus pažeidimo aprašymas. Ne „jūs vėluojate“, o „Pagal 2025-10-15 Sutarties Nr. X 3.1 punktą, Jūs įsipareigojote pristatyti prekes iki 2025-11-01. Šiandien yra 2025-11-17, prekės nėra pristatytos.“
Nurodomas konkretus sutarties punktas (-ai) ar Civilinio kodekso straipsnis (-iai), kuris buvo pažeistas.
Aiškiai suformuluota, ko Jūs norite. Pavyzdžiui: „Reikalaujame nedelsiant, per 14 dienų nuo šios pretenzijos gavimo, sumokėti 5000 EUR skolą ir 150 EUR delspinigių.“ "pašalinti defektus" ir t. t.)
Aiškus įspėjimas, kas nutiks, jei reikalavimai nebus įvykdyti nurodytu terminu – dažniausiai tai yra kreipimasis į teismą su ieškiniu, prašant priteisti ne tik skolą ir delspinigius, bet ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Apibendrinant, teisinė pretenzija niekada neturėtų būti vertinama atmestinai. Kaip ją parengsite Jūs, kokius faktus ir teisinius argumentus į ją įtrauksite, tokį pamatą ir pasiklosite būsimam teisminiam procesui, jei iki jo prieisite. Profesionaliai parengta pretenzija parodo Jūsų rimtumą ir teisinį pasirengimą, o tai dažnai paskatina kitą šalį sėsti prie derybų stalo. Lygiai taip pat svarbu suprasti, kad pretenzijos gavimas yra rimtas signalas, į kurį privaloma reaguoti. Ignoruoti ją ar atsakyti į ją atmestinai, manant, kad „nieko čia nebus“, yra viena didžiausių ir brangiausiai kainuojančių klaidų. Tinkamas ir laiku pateiktas teisinis atsakas į gautą pretenziją gali deeskaluoti konfliktą, apsaugoti Jus nuo baudų ara padėti suformuoti stiprią gynybinę poziciją ateities ginčui. Tiek siunčiant, tiek gaunant pretenziją, tai yra pirmasis teisinio ginčo etapas. Elkitės šiame etape atsakingai.
Aš nieko nepasirašiau, vadinasi sutarties nesudariau?
Tai vienas brangiausiai kainuojančių teisinių mitų. Realybėje, parašas yra tik viena iš formų sutarčiai patvirtinti. Sutarčiai sudaryti reikalinga suderinta šalių valia. Šis procesas teisiškai susideda iš dviejų dalių: viena šalis pateikia pasiūlymą (ofertą), o kita šalis jį priima (akceptuoja).
Abi šios dalys gali būti išreikštos ne tik parašu, bet ir žodžiais ar net veiksmais. Štai situacijos, kai Jūs galite tapti teisiškai įpareigoti, net to nesuprasdami.
Procesas atrodo taip: Jūs gaunate sutarties projektą el. paštu. Tai yra formali oferta – pakankamai apibūdintas pasiūlymas, išreiškiantis siuntėjo ketinimą būti saistomam, jei Jūs sutiksite.
Jūs atrašote: „OK, tinka, padarysime.“ Tai yra aiškus ir neginčijamas akceptas – Jūsų valios priimti pasiūlymą išreiškimas. Tą akimirką, kai sutarties siuntėjas (oferentas) gauna Jūsų el. laišką su sutikimu (akceptu), sutartis laikoma sudaryta, nors ji ir nėra įforminta parašais. Nuo tos akimirkos visos tos sutarties sąlygos – kainos, terminai, baudos, atsakomybė – tampa Jums privalomos.
Sutartis veiksmais: Niekas nepasirašė, niekas nieko nepasakė, bet darbai vyksta.
Jūs gaunate sutarties projektą (ofertą), bet į jį nieko neatsakote raštu. Jūsų tylėjimas ar neveikimas pats savaime nėra laikomas akceptu. Tačiau, Jūs pradedate vykdyti sutartyje numatytus veiksmus: sumokate avansą, priimate pristatytas prekes arba pats pradedate darbus.
Tokie Jūsų veiksmai (vadinami konkliudentiniais veiksmais) yra laikomi Jūsų akceptu. Teismas greičiausiai laikys, kad šiais veiksmais Jūs sutikote su visomis sąlygomis, kurios buvo pateiktame sutarties projekte (ofertoje) – įskaitant delspinigius, garantijos terminus ar ginčų sprendimo tvarką, apie kurią galbūt net neatkreipėte dėmesio.
Sutartis su išlygomis: kai manote, kad sutinkate, bet iš tiesų – siūlote.
Tarkime, Jūs gavote sutarties projektą (ofertą) ir atrašote: „Viskas tinka, bet mokėjimo terminas turi būti 60 dienų, o ne 30.“
Rezultatas: Jūs nesudarete sutarties. Tai nėra akceptas. Teisiškai tai yra akceptas su išlygomis, kuris laikomas ofertos atmetimu ir tuo pačiu priešpriešinės ofertos (kontrofertos) pateikimu. Kitaip tariant, Jūs dabar tapote tuo, kuris siūlo, o pirminis siuntėjas turi sutikti su Jūsų naujomis sąlygomis.
„Bet juk įstatymas reikalauja raštu! – Dar vienas atvejis. Galiausiai, svarbu sugriauti dar vieną mitą. Dažnai manoma, kad jei įstatymas reikalauja sutarčiai paprastos rašytinės formos , o Jūs jos nesilaikėte (pvz., susitarėte žodžiu), tai sutartis automatiškai negalioja.
Jūs prarandate teisę teisme remtis liudytojų parodymais, kad įrodytumėte sutarties sudarymo faktą ar jos sąlygas. Taičau jums lieka kiti įrodymai – būtent tie el. laiškai, banko pavedimai, sąskaitos-faktūros ir Jūsų atlikti darbai. Taigi, sutartis galioja nor sir nesilaiktė privalomos formos, bet jos egzistavimą įrodyti tampa sunkiau.
Taigi būkite atidūs, ką rašote ir darote. Ginčo atveju, teismas ieškos ne tobulai pasirašyto dokumento, o Jūsų valios. O valią atskleidžia tiek Jūsų susirašinėjimas, tiek Jūsų konkretūs veiksmai. Visada reikia pagalvoti, ar tikrai norima būti saistomam tokio veiksmo ir ar suvokiami visi padariniai. Jei sutinkate: Būkite aiškūs. „Taip, tvirtinu šios sutarties projekto sąlygas ir pradedame darbus.“ Jei dar nesate tikri: Būtinai naudokite apsaugines frazes. „Tai tik preliminarus aptarimas, o ne sutikimas su sąlygomis.“ arba „Visos sąlygos įsigalios tik abiems pusėms pasirašius galutinę sutarties versiją.“
Įmonė išregistruota, bet liko turto. Kam jis atitenka ir kaip jį pasiimti?
Įsivaizduokite situaciją: įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Įprastu atveju, kai įmonė likviduojama yra paskiriamas likvidatorius,. kuris pirmiausia atsiskaito su visais kreditoriais, o visą likusį turtą padalija akcininkams proporcingai jų turimoms akcijoms.
Tačiau situacija tampa daug įdomesnė (ir teisiškai sudėtingesnė), kai įmonę savo iniciatyva išregistruoja Registrų centras (Juridinių asmenų registro tvarkytojas). Tai dažniausiai nutinka, kai įmonė ilgą laiką neteikia finansinių ataskaitų. Kai įmonę išregistruoja Registras nėra skiriamas likvidatorius: Niekas neatlieka turto inventorizacijos ir jo padalijimo. Faktiškai ir teisiškai įmonė būna išregistruota, fiziškai turtas yra, bet teisiškai jo savininkas nebeegzistuoja (nes įmonės nėra), o asmens, turinčio teisę tą turtą perduoti akcininkams (likvidatoriaus), nėra.
Būtent todėl buve akcininkai negali nueiti į banką ar pa snotarą ir persirašyti turto savo vardu. Įstatymai tokios situacijos taip pat dar nėra sureguliavę, todėl vienintelis išieits kreiptis į teismą prašant pripažinti teisės į turtą. Nors turtas iš esmės priklauso akcininkui, nesikreipus į teismą ilgą laiką nenaudojamas nekilnojamasis turtas ar lėšos banko sąskaitose gali būti pripažinti bešeimininkiais ir perduoti valstybei. Susigrąžinti turtą iš valstybės yra nepalyginamai sunkiau ir brangiau.
Jei sužinojote, kad išregistruotoje įmonėje liko jūsų turto, nedelskite. Susisiekite su manimi – aš padėsiu parengti reikiamus dokumentus teismui, kad ši aklavietė būtų išspręsta, o turtas grįžtų teisėtiems savininkams.
Ginčas su statybininkais. Ką daryti, kai darbai vėluoja arba paliktas brokas?
Statybos ar remontas retai kada praeina be nesklandumų. Tačiau yra didelis skirtumas tarp mažų darbinių nesusipratimų ir situacijos, kai rangovas paima pinigus ir dingsta, palieka akivaizdų broką arba vėluoja kelis mėnesius. Matau, kad užsakovai dažnai daro tą pačią klaidą: bando tartis „gražiuoju“ per ilgai, o kai kantrybė trūksta – veikia emociškai, bet ne teisiškai.
Štai 4 žingsnių planas, kaip suvaldyti situaciją, kai statybininkai nevykdo įsipareigojimų.
1. Stop mokėjimams ir jokių „aklų“ parašų
Tai pats svarbiausias svertas, kurį turite. Niekada nemokėkite paskutinės įmokos ir nepasirašykite Darbų perdavimo-priėmimo akto ar paskutinės sąskaitos, kol nesate visiškai patenkinti rezultatu.
Pasirašydami aktą be pastabų ar kai kurias atvejais sąskaitą. Jūs patvirtinate, kad darbai atlikti kokybiškai. Vėliau įrodyti, kad siena buvo kreiva jau tada, bus labai sunku, nes teisiškai Jūs ją priėmėte kaip tinkamą. Jei matote defektus, akte privalote juos raštu išvardinti ir nustatyti terminą jiems pašalinti. Tik tada pasirašykite.
2.Fiksavimas: Nuotraukos ir antstoliaiŽodžiai „čia kreiva“ teisme nieko nereiškia. Jums reikia įrodymų. Nufotografuokite ir nufilmuokite visus defektus. Siųskite tai rangovui el. paštu ar registruotu laišku – tai įrodo, kad apie problemą pranešėte laiku. Jei situacija kritinė (pvz., rangovas paliko objektą pusiau skustą pusiau luptą), kvieskite antstolį faktinėms aplinkybėms konstatuoti. Antstolio protokolas įrodymas apie tai, kokios būklės objektas buvo konkrečią dieną. Jei rangovas jokių defektų nepripžįsta, tam, ka djuos snuatyti riekia eksperto - samdykite ir siųskite jo išvadą rangovui.
3. Oficiali pretenzija
Tai yra būtinas teisinis žingsnis. Skambučiai ir SMS žinutės dažnai lieka be atsako.Rašytinėje pretenzijoje aiškiai nurodykite: kokie darbai neatlikti arba atlikti nekokybiškai; koks sutarties punktas pažeistas; konkretus reikalavimas (ištaisyti broką, grąžinti pinigus, sumokėti delspinigius) ir terminas. Statybos rangos atveju Civilinis kodeksas numato specifines užsakovo teises (CK 6.665 str.): reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus, atlyginti išlaidas jiems pašalinti (jei taisote patys) arba sumažinti darbų kainą.
4. Garantiniai terminai: jie ilgesni, nei manote
Dažnai statybininkai sako: „garantija metai“ arba „garantijos nėra, nes dirbome be sutarties“. Tai netiesa. Įstatymas yra aukščiau už bet kokius žodinius susitarimus.
Pagal įstatymą statybos darbams taikomi griežti garantiniai terminai:
5 metai – visiems matomiems darbams.
10 metų – paslėptiems statinio elementams (pvz., vamzdynai sienose, konstrukcijos).
20 metų – jei nustatoma, kad defektai atsirado dėl tyčios.
Net jei rašytinės sutarties nebuvo, bet galite įrodyti, kad darbus atliko konkretus asmuo (susirašinėjimas, banko pavedimai), šie terminai galioja.
Mano patirtis rodo, kad 8 iš 10 atvejų rangovai pradeda realiai spręsti problemas, kai gauna ne piktą SMS žinutę, o argumentuotą teisinę pretenziją, kurioje aiškiai išdėstytos pasekmės: bylinėjimosi išlaidos, ekspertizės kaštai ir delspinigiai.Jei Jūsų statybų projektas stringa, o rangovas ignoruoja prašymus – susisiekite su manimi. Įvertinsime situaciją ir paruošime veiksmų planą, kuris privers rangovą vykdyti savo įsipareigojimus.
Apšmeižė „Facebook“. Kaip apginti savo garbę prieš šmeižėją
Socialiniai tinklai suteikė laisvę kalbėti, tačiau daugelis pamiršo, kad už žodžius tenka atsakyti. Įstatymas Jūsų garbę ir orumą internete saugo lygiai taip pat griežtai, kaip ir realiame gyvenime.Jei pamatėte apie save melagingą įrašą, komentarą ar buvote viešai įžeistas „Facebook“ grupėje, Jūsų pirma reakcija tikriausiai yra pyktis ir noras atsikirsti. Nedarykite to. Štai teisiškai teisingas veiksmų planas, kaip apsiginti ir priversti skriaudėją atsakyti.
1Netrinkite ir neblokuokite (Įrodymų fiksavimas)
Padarykite ekrano kopijas (Screenshots): Nuotraukoje privalo matytis: visas tekstas, autoriaus vardas, data, laikas ir interneto nuoroda (URL)..Išsisaugokite nuorodas: Nukopijuokite tikslią įrašo nuorodą.Jei manote, kad žala tikrai didelė arbašmeižto labai daug – tada padės antstolis: Jei planuojate prisiteisti rimtą kompensaciją, paprasto „screenshot“ teismui gali neužtekti (oponentai dažnai ginasi sakydami, kad tai „Photoshop“ klastotė). Tokiu atveju, dar nieko nepranešę pažeidėjui, kreipkitės į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Tai kainuoja, bet tai tampa nenuginčijamu įrodymu.
Įsivertinkite: Tai FAKTAS ar NUOMONĖ?
Tai esminis skirtumas, nuo kurio priklauso Jūsų sėkmė. Žinia (Faktas): Tai teiginys, kurį galima patikrinti – tiesa tai ar melas.
Pavyzdys: „Jonas Petraitis vagia pinigus iš įmonės.“ Teisinis vertinimas: Jei Jūs nevogėte (nėra teismo nuosprendžio), tai yra akivaizdus šmeižtas (CK 2.24 str.). Autorius privalo įrodyti, kad tai tiesa. Nuomonė: Tai subjektyvus autoriaus vertinimas, mintys. Pavyzdys: „Man atrodo, kad Jonas yra labai nemalonus, suktas ir nepatikimas žmogus.“Teisinis vertinimas: Nuomonė yra subjektyvi, jos negalima „paneigti“. Už nuomonę dažniausiai nebaudžiama, nebent ji išreikšta įžeidžiančia, necenzūrine ar žeminančia forma.
Teisinė pretenzija
Dauguma „drąsuolių“ internete yra drąsūs tik tol, kol jaučiasi anonimiški ir nebaudžiami. Gavę oficialų, advokato parengtą dokumentą, situaciją jie pradeda vertinti visai kitaip. Pirmiausia siunčiama pretenzija su reikalavimu (-iais):
Nedelsiant pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją.
Viešai ją paneigti toje pačioje grupėje ar profilyje.
Sumokėti kompensaciją už patirtą neturtinę žalą ir teisines išlaidas.
Teismas
Jei taikiai susitarti nepavyksta, Jūs turite teisę kreiptis į teismą. Ką galite laimėti? Paneigimą: Teismas įpareigos viešai paneigti melą. Neturtinę žalą: Už šmeižtą internete teismai priteisia piniginę kompensaciją už Jūsų patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus ir reputacijos pablogėjimą.Bylinėjimosi išlaidas: Kaltininkas turės padengti Jūsų advokato, antstolio ir žyminio mokesčio išlaidas.